Kaip atleisti sau už tai, kad esi toksiškas: 10 patarimų, kaip praktikuoti meilę sau

Irene Robinson 04-06-2023
Irene Robinson

Ar pasitaiko akimirkų, kai kaltinate save dėl to, kad esate toksiškas žmogus?

Taip pat žr: 15 dvasinių ženklų, kad jūsų buvęs vyras jūsų pasiilgo (net jei apsimeta, kad ne)

Galbūt norėtumėte elgtis kitaip. Galbūt jus slegia kaltė ir gėda dėl to, kad įžeidinėjate kitus žmones.

Galbūt kaltinate save, kad esate pernelyg negatyvus, kontroliuojantis ar net manipuliuojantis. Ir šį sąrašą galima tęsti.

Žinau, kaip jaučiatės. man ne visada patiko tai, kas esu. Padariau daug klaidų ir buvau pasiekusi tokį tašką, kai dėl jų net savęs nekenčiau.

Tačiau jei ko ir išmokau, tai tik vieno: norint judėti į priekį, reikia susitaikyti su praeitimi.

Kitaip tariant, turite sau atleisti.

Dabar tai lengviau pasakyti nei padaryti, tačiau nereikia skubėti.

Štai 10 patarimų, kurie padės jums praktikuoti savęs atleidimą ir išmokti labiau save mylėti.

1) Pripažinkite savo klaidas ir susitaikykite su tuo, kas įvyko.

Pripažinti, kad turite toksinių polinkių, gali būti labai skausminga.

Tačiau išgydyti galima tik tada, jei iš tikrųjų pažvelgsite į tai, kur suklydote, o ne perkelsite kaltę kitiems žmonėms.

Sąžiningai pasakykite, kaip suklydote, ir apmąstykite savo veiksmų ar sprendimų pasekmes.

Nesistenkite pateisinti savo toksiško elgesio, nes tai tik pablogins situaciją.

Vietoj to pasistenkite tiesiog palikti viską taip, kaip yra. Galima liūdėti ir liūdėti, nes nuvylėte kitus, taip pat nuvylėte ir save.

Duokite sau laiko išsiaiškinti, kodėl pasielgėte taip, kaip pasielgėte, ir kodėl jaučiatės kaltas.

Paklauskite savęs:

Taip pat žr: Sutvarkyti santuokos apžvalga (2023): Ar verta? Mano verdiktas
  • Kaip mano elgesys padarė žalos?
  • Kaip jaučiuosi dėl savo klaidų poveikio?
  • Kaip galiu viską ištaisyti?

2) Atleiskite savo emocinį bagažą

Yra įvairių būdų, kaip "jausti savo jausmus" ir susidoroti su sielvartu ir liūdesiu.

Man dienoraščio rašymas padeda pažvelgti į viską iš perspektyvos. Tai būdas suvokti gyvenimą ir apmąstyti jo visumą.

Kai užrašau savo mintis, jausmus ir nusivylimą popieriuje, galiu apdoroti įvairius gyvenimo įvykius ir spręsti juos vienu metu.

O geriausia dalis yra ta, kad kai savo nusivylimą išlieju puslapyje, jis nebeužima vietos mano galvoje.

Daugybė tyrimų parodė, kad dienoraščio rašymas yra galinga psichologinio gydymo priemonė, nes padeda įvardyti emocijas ir suprasti neigiamus ir traumuojančius išgyvenimus.

"New York Times" straipsnyje taip pat rašoma, kad dienoraščio rašymas yra vienas iš veiksmingesnių savipagalbos būdų, galinčių pagerinti nuotaikos sutrikimus ir sustiprinti bendrą sveikatą bei gerovę.

Gerai, žinau, ką galvojate: ką daryti, jei nesate rašymo gerbėjas?

Nereikia nerimauti. Taip pat galite pabandyti pasidalyti savo mintimis ir jausmais su šeimos nariu ar draugu - žmogumi, kuriuo galite pasitikėti.

Svarbiausia rasti būdą, kaip atskleisti savo emocijas, o ne jas slopinti, kad galėtumėte pripažinti, kas buvo negerai, ir prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį.

3) Parodykite sau užuojautą ir gerumą

Ar kada nors susimąstėte, kodėl galite greitai atleisti kitiems žmonėms, bet, atrodo, nesugebate išreikšti tokios pat užuojautos sau?

Daugelis iš mūsų gali būti sau pernelyg griežti, ypač kai ką nors nuviliame ir padarome ką nors baisaus.

Dar blogiau: kai negalime nustoti galvoti apie savo toksiško elgesio pasekmes, esame linkę pernelyg kritiškai vertinti viską, ką darome.

Matote, užuojauta sau reikalauja daug darbo. Tačiau be jos negalėsite išsivaduoti iš destruktyvaus apsėdimo dėl to, kas nepavyko.

Norint praktikuoti užuojautą sau, reikia elgtis su savimi kaip su mylimu žmogumi.

Kaip tai veikia?

Pirmiausia galite savęs paklausti: jei šeimos nariui ar artimam draugui atsitiktų kas nors panašaus į tai, kaip aš su juo ar ja kalbėsiu?

Ar vartoju griežtus, ar malonius žodžius?

Po truputį suprasite, kad norėtumėte reaguoti į savo mintis ir žvelgti į savo veiksmus priimtiniau, suprantamiau ir nešališkiau.

Paprasčiau tariant, mokotės pozityvaus kalbėjimo apie save meno.

Pagalvokite apie tai: kaip galite sąmoningiau stebėti savo minčių šnekėjimą, kai save varginate savikritika?

Išbandykite šias mantras kaskart, kai tik užplūsta neigiamos mintys. Jos gali padėti jums priimti savo trūkumus ir būti gailestingesniems sau:

  • Esu vertas atleidimo.
  • Galiu sau atleisti po vieną dieną.
  • Galiu mokytis iš savo klaidų ir būti geresnis.
  • Galiu atsigauti po padarytos žalos ir skausmo.
  • Galiu pasirinkti paleisti pyktį, kaltę ir gėdą.
  • Ateityje galėsiu priimti geresnius sprendimus.
  • Galiu gydytis savo tempu.

4) Atskirkite tai, kas esate, nuo to, ką darote

Vienas iš skaudžiausių dalykų, kai nusprendžiame sau neatleisti, yra tas, kad tai žlugdo mūsų savivertę.

Tai mus įkalina gėdos spiralėje, ir mes pradedame tikėti, kad blogis, kurį padarėme, yra mūsų tapatybės dalis.

Patikėkite manimi, man teko tai patirti. Sunku, kai leidžiame savo klaidoms kankinti mus, atrodo, visą amžinybę.

Kai tik pasijusite įstrigę kaltės ir gėdos rate, pagalvokite: visi esame žmonės ir visi esame netobuli.

Turite susitaikyti su mintimi, kad, nepaisant visų mūsų pastangų, mes visi klystame.

Tačiau tuo viskas nesibaigia: kiekviena klaida suteikia mums galimybę mokytis ir būti geresniems.

Paklauskite savęs: ar savo toksišką elgesį laikysiu priežastimi save nuvertinti, ar pasimokysiu iš savo klaidų? Ar tapsiu geresniu žmogumi, jei ir toliau save dėl to baru?

Turite apsispręsti ir pasakyti sau: "Aš esu daugiau nei blogiausias dalykas, kurį kada nors padariau. Padariau klaidą, bet tai nereiškia, kad esu blogas žmogus. Prisiimsiu atsakomybę už savo išgijimą."

Susijusios istorijos iš "Hackspirit":

    5) Paprašykite atleidimo

    Atsiprašyti žmogaus, kurį įskaudinote, gali būti labai baisu, tačiau taip elgtis yra teisinga.

    Tai taip pat labai svarbus žingsnis siekiant atleidimo sau. Tyrimai rodo, kad atsiprašydami žmonių, kuriuos įskaudinome, galime lengviau gyventi toliau ir atleisti sau.

    Atsiprašydami parodote kitam asmeniui, kad prisiimate atsakomybę už savo vaidmenį įvykyje ir norite viską ištaisyti.

    Štai keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, kai būsite pasirengę atsiprašyti:

    • Kiek įmanoma, bendraukite akis į akį. Tam prireiks daug drąsos, bet verta.
    • Jei negalite atsiprašyti žodžiu, taip pat galite parašyti laišką, nusiųsti el. laišką arba žinutę.
    • Atsiprašykite paprastai, aiškiai ir konkrečiai. Nepamirškite įvardyti, ką padarėte ne taip, ir pripažinti, kad sukėlėte skausmą.
    • Pasistenkite paklausti kito asmens, ar galite ką nors padaryti, kad pasitaisytumėte ir atkurtumėte santykius.

    Tačiau yra viena gudrybė: ne visi atsiprašymai baigiasi laimingai.

    Kitaip tariant, žmogus, kurį įskaudinote, gali jums neatleisti, ir tai yra gerai.

    Atminkite, kad kiekvienas turi teisę į savo jausmus ir negalite kontroliuoti, kaip kitas asmuo reaguos į jūsų atsiprašymą.

    Svarbu tai, kad leidote jiems suprasti, kaip jaučiatės dėl to, ką padarėte. Tai, kaip kitas asmuo reaguos - gerai ar blogai - neturėtų trukdyti jums atleisti sau.

    6) Pasirinkite nesigilinti į praeitį

    Ar kada nors teko vis iš naujo galvoti apie praeities klaidas ir norėti jas pakeisti?

    Jei tai esate jūs, viskas gerai. Žinau, koks tai jausmas. Būna dienų, kai vis dar prisimenu žmonių, kuriuos įskaudinau, veidus. Norėčiau, kad nebūčiau buvęs žiaurus ir grubus.

    Tikrovė tokia: praeities nepakeisite. Negalite grįžti į praeitį ir panaikinti savo klaidų padarytos žalos.

    Tam tikru momentu turite nuspręsti, kad nebegalėsite paskęsti kaltės, gėdos, apgailestavimo ir savęs smerkimo jausmuose.

    Jei padarėte viską, ką galėjote, kad atlygintumėte žalą, kitas žingsnis - paleisti praeitį ir būti atviresniam priėmimui bei išgydymui.

    Atleidimas - tai ir pasirinkimas, ir procesas. Tam reikia atleisti tai, kas įvyko, kad galėtumėte gyventi toliau.

    7) Mokykitės iš savo klaidų

    Gerai, taigi davėte sau laiko pripažinti savo toksišką elgesį, atsiprašyti už klaidas ir pamiršti praeitį. Kas toliau?

    Dabar pats metas nutraukti skausmo ratą ir įsipareigoti keistis į gerąją pusę.

    Bet kaip tai veikia?

    Pirmiausia galite užduoti sau šiuos klausimus:

    • Kodėl pirmiausia įsitraukiau į toksišką elgesį?
    • Kaip kitą kartą galėčiau elgtis kitaip?
    • Kaip galiu užkirsti kelią tam, kad tai nepasikartotų?
    • Kaip galiu šią patirtį panaudoti savo labui?

    Kai pakeisite savo mintis ir į savo patirtį žiūrėsite kaip į galimybę tobulėti, ateityje galėsite išvengti panašių klaidų.

    8) Žvelkite į ateitį su viltimi

    Tai susiję su 6 ir 7 patarimais.

    Kelias į kaltės ir gėdos jausmo įveikimą prasideda nuo praeities klaidų ir nesėkmių atleidimo.

    Pripažįstate, kad nors negalite grįžti į praeitį ir pakeisti savo elgesio su asmeniu, kurį įskaudinote, vis dėlto galite padaryti tai, kas jus padarytų geresniu žmogumi.

    Mokydamasis ir augdamas supranti, kokiu žmogumi nori būti.

    Paprasčiau tariant, galite planuoti, kaip ateityje panaudosite tai, ko išmokote iš savo klaidos.

    Įsivaizduokite: koks jausmas būtų būti laisvam nuo kaltės, gėdos, apgailestavimo ir savęs smerkimo?

    Pasakykite sau: "Gerai, buvau toksiškas žmogus. Pasimokiau iš savo klaidų ir renkuosi susitelkti į tolesnį kelią.

    Ką man daryti toliau? Galiu pradėti nuo to, kad nustatysiu savo gijimo proceso tikslus."

    Kai pradėsite įsivaizduoti savo ateitį, bus lengviau turėti ko laukti. Iš beviltiško tapsite viltingu.

    9) Geriau rūpinkitės savimi

    Kai esate nusivylęs savimi, išgyvenate labai sudėtingus jausmus - pyktį, kančią, nusivylimą, kaltę ir gėdą.

    Visa tai gali neigiamai paveikti jūsų psichinę, emocinę ir fizinę sveikatą bei gerovę.

    Štai čia jums padeda rūpinimasis savimi, kuris padeda įveikti stresą ir susidoroti su nemaloniomis emocijomis.

    Štai keletas išbandytų ir patikrintų savigalbos praktikų, kurias galite įtraukti į savo gyvenimą mokydamiesi atleisti sau:

    • Pakankamai miegokite.
    • Sveikai maitinkitės ir puoselėkite savo kūną.
    • Reguliariai mankštinkitės ir užsiimkite fizine veikla.
    • Darykite tai, kas jums teikia džiaugsmo - klausykitės muzikos, skaitykite, šokite, fotografuokite ir pan.
    • Daugiau laiko praleiskite su šeima ir draugais.
    • Išbandykite naujus pomėgius.
    • Nustatykite kontrolinį susitikimą su savimi ir priminkite sau apie padarytą pažangą.
    • Užsiimkite dvasinėmis praktikomis, kurios jums teikia pasitenkinimą.

    Svarbiausia - rasti tai, kas jums tinka, kad savęs priežiūra taptų prioritetu.

    10) Pasikalbėkite su terapeutu arba patarėju

    Kelias į atleidimą sau yra ilgas ir sunkus. Tačiau atminkite: neprivalote to įveikti vienas.

    Jei jus kamuoja kaltės jausmas ir jums sunku išreikšti užuojautą sau, galbūt atėjo laikas kreiptis profesionalios pagalbos.

    Kreipkitės į konsultantą ar terapeutą, kuris padės jums išgyventi savo jausmus ir žengti žingsnius, kaip atleisti sau.

    Psichikos sveikatos specialistas gali padėti jums atvirai kalbėti apie praeities klaidas ir apgailestavimus, geriau suprasti, ką padarėte, ir iš naujo išmokyti mąstyti.

    Galutinės mintys

    Galiausiai tik jūs vienas galite sau atleisti.

    Atleidimas sau - tai įgūdis, reikalaujantis praktikos, drąsos ir ryžto.

    Tai įsipareigojimas mylėti save, kad ir kas nutiktų.

    Tai supratimas, kad nesvarbu, koks toksiškas buvote praeityje, vis tiek esate vertas gerumo.

    Tikiuosi, kad skirsite sau tiek laiko, malonės ir kantrybės, kiek jums reikia, ir kad niekada nepasiduosite.

    Išlaisvindami pyktį, nuoskaudas ir kaltę, pradėsite elgtis su savimi su visa užuojauta, empatija ir meile, kurios nusipelnėte.

    Irene Robinson

    Irene Robinson yra patyrusi santykių trenerė, turinti daugiau nei 10 metų patirtį. Jos aistra padėti žmonėms susidoroti su sudėtingais santykiais paskatino ją siekti konsultavimo karjeros, kur ji netrukus atrado savo dovaną – praktiškus ir prieinamus santykių patarimus. Irene tiki, kad santykiai yra visaverčio gyvenimo kertinis akmuo, ir stengiasi suteikti savo klientams įrankius, kurių jiems reikia norint įveikti iššūkius ir pasiekti ilgalaikę laimę. Jos tinklaraštis atspindi jos patirtį ir įžvalgas ir padėjo daugybei asmenų ir porų rasti kelią sunkiais laikais. Kai ji netreniruoja ir nerašo, Ireną galima pastebėti, kad ji mėgaujasi puikiu lauke su šeima ir draugais.